- knėpčioti
- knė́pčioti, -ioja, -iojo žr. knėbčioti: 1. Kad valgai, tai valgyk, ką čia knė́pčioji nenoroms! Skr. 2. Neknėpčiok vaiko! Sd. | refl. tr.: Vaikai, liaukiatės, nesiknė́pčiokiat viens kitą! Ms. Ko knė́pčiojatės? Kai užsisuksiu su makaru, tai žinoste! Brs. \ knėpčioti; išknėpčioti; paknėpčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.